Skrandžio rezekcijos operacija (gastric sleeve)

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja gydyti nutukimą operaciniu būdu, kai:

• kūno masės indeksas yra didesnis nei 35 ir yra viena ar kelios su nutukimu susijusios gretutinės ligos (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, padidintas cholesterolio kiekis, miego apnėja ir t.t.);
• kūno masės indeksas yra didesnis nei 40, esant ar nesant jokių kitų su nutukimu susijusių susirgimų.

Operacinis gydymas gali būti rekomenduojamas ir tada, kai yra mažesnio laipsnio nutukimas (KMI < 35), kai kitos nutukimo gydymo priemonės (dietos, fizino krūvio didinimas, elgsenos modifikavimas, medikamentai) nedavė efekto.

Ši operacija nerekomenduojama pacientams, kuriems yra nustatytas gastroezofaginis refliuksas (GERL), kuris pasireiškiantis rėmeniu, skausmu už krūtinkaulio, atpylimu, erozijomis stemplėje ir sergant anemija dėl geležies trūkumo.

Nutukimas yra kompleksinė sveikatos būklė, susijusi su daugybe komplikacijų, kurios paveikia daugumą skirtingų organų sistemų skirtingais būdais. Yra įrodyta, kad svorio mažinimas po operacijos yra susijęs su kliniškai svarbia nauda daugeliui šių sveikatos problemų spręsti:

• Didelis svorio netekimas daro teigiamą poveikį kraujospūdžiui, ypač pagerina širdies veiklą ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Susijęs su kliniškai reikšmingu nuolatiniu trigliceridų sumažėjimu ir DTL cholesterolio, dar žinomo kaip „gerojo“ cholesterolio, padidėjimu.
• Chirurgija gali būti ypač tinkama pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, kadangi šių pacientų glikemijos kontrolė tampa geresnė, lyginant su pacientais, kurie gydomi vien vaistais arba cukrinis diabetas išgydomas.
• Nutukimas yra pagrindinis osteoartrito rizikos veiksnys. Svoriui mažėjant žymiai sumažėja krūvis atramos aparatui ir sumažina arba panaikina skausmus.
• Obstrukcinė miego apnėja ir nutukimo hipoventiliacijos sindromas paprastai išnyksta.
• Pooperacinis svorio sumažėjimas taip pat susijęs su reikšmingu astmos simptomų pagerėjimu.
• Svorio mažėjimas ženkliai gerina lytinį aktyvumą ir funkciją.
• Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – tyrimai rodo, kad ilgalaikis svorio mažinimas ne tik pagerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, bet ir daro labai teigiamą poveikį paciento savivertei, bendrai psichologinei būklei.

Skrandžio išilginė rezekcija yra šiuo metu dažniausiai atliekama nutukimo operacija pasaulyje. Šios operacijos metu pašalinama ¾ skrandžio, padaromas „rankovės“ formos skrandis, todėl sumažėja jo tūris ir sotumas jaučiamas po mažesnių maisto porcijų. Operacijos metu pašalinama skrandžio dalis, kurioje gaminamas alkio hormonas grelinas. Dėl to sumažėja noras valgyti. Po operacijos rekomenduojama vartoti papildus, turinčius geležies, vitaminų D, B12 ir kalcio. Norint kontroliuoti šių medžiagų trūkumą ir maisto papildų poreikį, patariama atlikti kraujo tyrimą bent kartą per metus.

Po šios operacijos žmogaus organizme nelieka svetimkūnio, kuris gali sukelti vėlyvąsias pooperacines komplikacijas, nereikalingos skrandžio žiedo reguliavimo procedūros.

Pašalinus 3/4 skrandžio, išlieka didesnė ankstyvųjų komplikacijų rizika, lyginant su skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija, o atlikti pakitimai po šios operacijos yra negrįžtami.

Esant gerai būklei, pacientai iš klinikos išrašomi praėjus 2–3 dienoms po operacijos. Paciento svoris mažėja palaipsniui. Siekdami geriausių rezultatų ir mažindami pooperacinių komplikacijų riziką, pacientai pirmąsias 6 sav. turi laikytis specialios dietos. Jos metu rekomenduojamas perėjimas nuo skysto į įprastinį maistą 4–6 sav. bėgyje.

Dalyvavimas socialiniame gyvenime ir aktyvūs pomėgiai taip pat yra svarbūs paciento naujojo gyvenimo būdo aspektai.

Komplikacijų riziką galima sumažinti pasirinkus patyrusį gydytoją ir griežtai laikantis rekomendacijų. Rizika žymiai sumažėja, jei pacientas atsisako žalingų įpročių.

Galimos komplikacijos:

• Mechaninės siūlės nesandarumas po operacijos (1–2 %).
• Kraujavimas po operacinio gydymo (iki 1%).
• Rėmuo, kuris dažniausiai gydomas skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais.
• Po visų operacijų, kurios atliekamos bendrinėje nejautroje, gali susidaryti krešuliai kraujagyslėse, tam prieš operaciją ir po jos skiriami krešėjimą mažinantys vaistai.
• Infekcija po chirurginės procedūros gali pasireikšti pilvo ertmės arba pooperacinėse žaizdose. Pastebėjus infekcijos požymius, pacientas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
• Dempingo sindromas atsiranda, kai maistas labai greitai patenka iš skrandžio į plonąją žarną. Pasireiškia bendru silpnumu, sąmonės pritemimu, svaigimu, prakaitavimu, kartais pilvo pūtimu, skausmu, viduriavimu ir vėmimu. Dempingo sindromo galima išvengti koreguojant porcijų dydį ir atsargiai pasirenkant produktus, vengiant valgyti saldų maistą.

Skrandžio rezekcijos metu yra pašalinama ¾ skrandžio ir dalis, kurioje gaminamas alkio hormonas grelinas. Dėl to sotumo jausmas išlieka ilgesnį laiką. Taip pat po šios procedūros organizme nepaliekamas svetimkūnis bei nepakeičiamas maisto įsisavinimo kelias.

Tai minimaliai invazyvi procedūra, atliekama bendrinėje nejautroje per nedidelius pjūvius, paliekančius minimalius randus. Operacijos metu yra pašalinama ¾ skrandžio ir dalis, kurioje gaminamas alkio hormonas grelinas.

Skrandžio rezekcijos operaciją rekomenduojama atlikti sergantiems nutukimu, kai:

• KMI yra didesnis nei 35 ir yra viena ar kelios su nutukimu susijusios gretutinės ligos (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, padidintas cholesterolio kiekis, miego apnėja ir t.t.);
• KMI yra didesnis nei 40, esant ar nesant jokių kitų su nutukimu susijusių susirgimų.

Chirurginis svorio mažinimas gali būti rekomenduojamas ir tada, kai yra mažesnio laipsnio nutukimas, tačiau konservatyvios nutukimo gydymo priemonės (mityba, fizinio krūvio didinimas, medikamentai) nedavė jokio efekto.

Lyginant su kitomis skrandžio mažinimo operacijomis, atlikus skrandžio rezekciją, išlieka didesnė ankstyvųjų komplikacijų rizika. Operacijos metu atlikti pakitimai yra negrįžtami. Taip pat svarbu žinoti, kad po skrandžio rezekcijos procedūros rekomenduojama vartoti papildus, turinčius geležies, vitaminų D, B12 ir kalcio. Norint kontroliuoti šių medžiagų trūkumą ir maisto papildų poreikį, patariama atlikti kraujo tyrimą bent kartą per metus.